Atėjo gražus ir šiltas šeštadienio, gegužės 21-osios, rytas. Anksti atsikėlę susiruošėme į ekskursiją. Važiavome Klaipėdos kryptimi. Po trijų valandų atvykome į perkėlą. Keltas autobusą su keleiviais perkėlė per Kuršių marias į Kuršių neriją.
Aplankėme Juodkrantėje esantį Raganų kalną. Apžiūrėjome dideles raganų ir velnių skulptūras: susitikome su Neringa, gaidžiu, ragana ant šluotos, bandėme pagauti laimės paukštę, prisiminėme vaikystėje girdėtų pasakų veikėjus… Keliavome pakrante, matėme kormoranų koloniją ir gražėjomės pamario vaizdais.
Neblėstantį įspūdį paliko Pilkosios kopos. Vaikščiodami po kopas jautėmės lyg dykumoje. Užkopę į Parnidžio kopą mokėmės pažinti saulės laikrodį.
Nidoje aplankėme Žvejo muziejų. Matėme seną burinę valtį – kurėną, žvejų senovinius buities daiktus, vėtrunges. Aplankėme Vytauto Kernagio skulptūrą. Jo garbei sudainavome dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Pasivaikščiojome Baltijos jūros pakrante. Laumės, raganos ir Migla visą jūrą apgaubė pilkšva skraiste. Tačiau tai nesutrukdė mums pasimėgauti jūros bangomis.
Kelionė truko visą dieną. Namo grįžome pavargę, bet kupini įspūdžių.
Ausma Motiejūnaitė ir Stela Petrulytė, 4 klasė
