Liaudies muzikos ansamblis „Jovarėlis“ viešėjo Prahoje

Kovo 19–24 dienomis gimnazijos liaudies muzikos ansamblis „Jovarėlis“ (vad. R. Vaišnorienė ir R. Ragauskaitė) dalyvavo XIII tarptautiniame folkloro festivalyje Prahoje (Čekija). Festivalyje dalyvavo 31 kolektyvas iš Ukrainos, Bulgarijos, Italijos, Serbijos, Moldovos, Graikijos, Rumunijos, Montenegro, Makedonijos, Armėnijos ir Gruzijos.


Mūsų kolektyvas Lietuvą atstovavo vienintelis. Festivalio žiūrovams pristatėme labai įvairią programą, kuria stengėmės parodyti mūsų šalies gamtos grožį, kaip iš piemenukų tirliuojamų ragelių ir skudučių sutartinės susiformavo įvairiaspalvis ir pasaulyje unikalus lietuvių liaudies instrumentų orkestras. Liaudies daina „Už žalių miškelių“, kurią padainavome visas ansamblis, sukėlė gausias žiūrovų ir dalyvių ovacijas, o skrabalų vingrumas, pritariant birbynių kvintetui ir tranki viso kolektyvo atliekama „Paskutinė“ polka tapo ansamblio pasirodymo kulminacija. Džiugu, kad po pasirodymo teko išgirsti ne tik komplimentų, organizatoriai net paprašė atminimui (o gal ir kitų festivalių reklamai) kolektyvo įrašų.

Džiaugiamės susipažinę su bendraminčiais, gavę net keletą kvietimų dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose. Prie kelionės sėkmės prisidėjo ir puikus oras bei + 23 laipsnių temperatūra.

Ekskursijoje po šimtabokštį miestą mus lydėjo lietuvė gidė Danutė, kuri Prahoje gyvena jau per 20 metų. Ji supažindino mus su Prahos istorija. Sužinojome įdomių faktų. Pasirodo, Prahos valdovu yra buvęs ir lietuvis, Jogailaičių dinastijos atstovas. Visgi Prahos miestas suklestėjo valdant karaliui Karelui IV, kurį lietuviai dažnai vadina tiesiog Karoliu. Praėję pro nuostabius Belvederio dvaro vasaros sodus, pakilome į Prahos Hradą, kuris visus sužavėjo savo grožiu ir didybe. Tai pilių, rūmų ir bažnyčių kompleksas, pasak gidės, Prahos gimimo vieta. Dabar Prahos hrado kompleksuose įsikūrusi prezidentūra, Rudolfo II paveikslų galerija bei įvairūs muziejai. Pasitikti prezidento garbės sargybos keliavome toliau praeidami visus tris pilį sudarančius kiemus. Pilies teritorijoje aplankėme Šv. Vito katedrą, kuri yra matoma iš viso miesto. Nuo pilies apžvalgos aikštelių atsivėrė nuostabi miesto panorama. Mala strana (mažuoju miestu) patraukėme link Prahos įžymybės – Karlo tilto, kuris jungia du Vltavos krantus. Tiltas puoštas trisdešimčia šventųjų skulptūrų. Viena jų – Šv. Jono Nepomuko. Tai Čekijos globėjas. Legenda byloja, kad už nepaklusnumą Nepomukas karaliaus įsakymu buvo numestas nuo arkinio Karolio tilto Prahoje į Vltavos upę. Dėl to šventasis tapo tiltų globėju ir sergėtoju nuo vandens nelaimių. Tikima, kad prisilietus prie skulptūroje vaizduojamo nuo tilto krintančio Nepomuko išsipildo noras. Nieko nelaukdami suskubome galvoti norus. Baigę kelionę tiltu keliavome miesto Rotušės link. Ant Rotušės bokšto 1410 metais įrengtas Prahos astronominis laikrodis stebino savo unikalumu. Tai yra trečias pasaulyje šio tipo laikrodžio mechanizmas ir jis vienintelis tebeveikia iki šiol. Laikrodžio mechanizmą sukūrė karaliaus laikrodininkas Mikulaš z Kadane. Apie laikrodžio meistrą pasakojama įdomi legenda: esą laikrodžio užsakovai, vos tik meistras užbaigęs savo šedevrą, išdūrė jam akis, kad šis niekuomet nieko panašaus niekur kitur nebepagamintų. Kelionę tęsėme laivu. Sėdėdami denyje ir klausydamiesi įdomių gidės pasakojamų istorijų grožėjomes didingu Prahos senamiesčiu, o atokvėpio minutėmis dainavome liaudies dainas, tuo patraukdami aplinkinius turistus.

Paplaukioję Vltavos upe ir sočiai bei prabangiai papietavę stebėjome naktinę Prahą ir garsiuosius jos fontanus. Ši kelionė paliko neišdildomus įspūdžius, už kuriuos nuoširdžiai dėkojame mūsų rėmėjams Ramūnui Karbauskiui, Algirdui Gluodui, mokytojoms Reginoms, Ritai, vairuotojams Dariui, Algirdui ir energingajai gidei Danutei.

Kategorijos: Uncategorized.

Komentavimo galimybė išjungta.